Daugiakalbystė yra viena iš aštuonių bendrųjų kompetencijų, kurių reikia asmeniniam pasitenkinimui, sveikam ir darniam gyvenimo būdui, įsidarbinamumui, aktyviam pilietiškumui ir socialinei įtraukčiai, kaip ES valstybės narės apibrėžė Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų.
Vis dėlto dar pernelyg daug mokyklą baigusių jaunų europiečių neturi pakankamų antrosios kalbos žinių.
2011–2012 m. ES kalbų mokėjimo tyrimo (vykdyto14 valstybių narių) duomenimis,
- 42 proc. tirtų penkiolikmečių yra pasiekę pirmosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį (Bendroje Europos kalbų mokėjimo orientacinėje sistemoje – B1/B2 lygis);
- 25 proc. yra pasiekę antrosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį;
- 14 proc. moksleivių išvis nemoka jokios užsienio kalbos.
Dėl šių priežasčių ES tikslą gerinti kalbų mokymą ir mokymąsi ankstyvame amžiuje laiko vienu iš pagrindinių prioritetų. 2019 m. gegužės 22 d. ES švietimo ministrai priėmė Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi.
Kaip svarbu pradėti mokytis kalbų anksti, pabrėžiama ir Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų.
Kalbinės kompetencijos ugdymas
ES lygmens strategija, kaip užtikrinti geresnį kalbų mokymąsi, nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi. Rekomendacijoje valstybės narės susitarė
- skatinti mokytis kalbų dar prieš baigiant privalomojo švietimo programą – padėti visiems jaunuoliams, be mokomosios kalbos (-ų), išmokti dar bent vieną Europos kalbą;
- skatinti išmokti papildomą (trečią) kalbą taip, kad ja būtų galima pakankamai laisvai bendrauti (pagal Europos Tarybos Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą (CEFR);
- skatinti ugdyti visapusišką požiūrį, kad kalbų mokymas ir mokymasis gerėtų nacionaliniu, regiono, vietos ir mokyklos lygmenimis;
- į švietimo ir mokymo sritį įtraukti kalbinio sąmoningumo sąvoką, kad būtų užtikrinama įtrauki kalbų mokymosi sistema atsižvelgiant į atskirų asmenų kalbų mokėjimą;
- užtikrinti, kad daugiau kalbų mokytojų turėtų galimybę mokytis ir studijuoti užsienyje;
- nustatyti ir skatinti naujoviškus, įtraukius ir daugiakalbius mokymo metodus, naudojant ES lygmens priemones ir platformas, pavyzdžiui, „School Education Gateway“ ir „eTwinning“.
Mokslinis ir faktinis rekomendacijos pagrindas – Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.
Daugiakalbės klasės
Migrantų vaikai visoje Europoje į klases atsineša įvairių naujų kalbų žinių ir savo kalbinių įgūdžių. Tai potencialus paties žmogaus, mokyklos ir visuomenės turtas.
Nors ES valstybėse narėse skaičiai gerokai skiriasi – nuo 1 proc. Lenkijoje iki 40 proc. Liuksemburge, visos Europos mastu kiek mažiau nei 10 proc. visų mokinių mokosi ne savo gimtąja kalba.
Tai verčia paklausti, kaip geriausiai išnaudoti ES kalbų įvairovės potencialą. Yra duomenų, kad migrantų vaikų pagrindiniai įgūdžiai paprastai prastesni nei kitų jų bendraamžių.
Mokyklos turi pritaikyti mokymo metodus, kad kitakalbiai ir kitų kultūrų vaikai būtų pozityviai įtraukiami, kad vaikai mokykloje turėtų galimybę atskleisti ir tobulinti savo gebėjimus.
Kalbų įvairovės mokyklose, daugiakalbių klasių ir kalbinio sąmoningumo ugdymo mokyklose temos įtrauktos į naują iniciatyvą „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“.