Skip to main content

European Education Area

Quality education and training for all

Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus

Promoting better educational outcomes for all and well-being at school

School education can play a crucial role in promoting inclusive, fairer and more prosperous societies and economies. It helps children and young people to develop knowledge, skills and attitudes necessary to become responsible, resilient and engaged individuals and to have a fulfilling life.

These goals can only be achieved if education systems are truly equitable and inclusive. They must ensure that all learners have a chance to fulfil their potential, irrespective of personal circumstances, family, cultural and socio-economic backgrounds. However, today not all young people in Europe have equal opportunities to benefit from education.

On this page:

Kodėl svarbu gerai mokytis mokykloje?

Mokyklinis ugdymas yra labai svarbus, jei norime kurti įtraukią, teisingesnę ir labiau klestinčią visuomenę, taip pat visiems vaikams ir jaunimui padėti išnaudoti savo potencialą.

Jis taip pat padeda plėtoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, būtinus norint klestėti ir tapti aktyviais, atsakingais, atspariais ir neabejingais asmenimis, kurie toliau mokosi visą gyvenimą. 

Visiems užtikrinant galimybę gauti kokybišką bei įtraukų išsilavinimą ir vaikams bei jaunimui suteikiant gebėjimų, kurių jiems reikia gyvenime, prisidedama prie to, kad visuomenės taptų lygios, o jų ekonomika klestėtų. 

Pagrindinių gebėjimų (skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų) įgijimas yra labai svarbus mokinių akademinei pažangai ir ateities perspektyvoms. 

Vis dažniau laikoma, kad vidurinio ugdymo sistemoje įgyti įgūdžiai ir gebėjimai yra būtini norint sėkmingai integruotis į darbo rinką, be to, tai yra sėkmingo bei sveiko gyvenimo pagrindas.

Dabartinė padėtis

Nepaisant pagrindinių gebėjimų svarbos, Europos Sąjungoje (ES) vienas iš penkių penkiolikmečių vis dar neturi pakankamų skaitymo, matematikos ar gamtos mokslų gebėjimų (OECD PISA tyrimas, 2018 m.). 

Mokyklų nebaigę asmenys sudaro apie 10 proc. ES jaunimo ir tik 84,3 proc. 20–24 m. jaunuolių yra įgiję vidurinį išsilavinimą (Eurostatas, 2020 m.). 

Socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka yra svarbiausi mokinių mokymosi rezultatus lemiantys veiksniai. 

Moksleivių iš skurdesnių vietovių ir šeimų pažangumas vidutiniškai mažesnis nei jų labiau privilegijuotų bendramokslių.

Be to, tarp nepakankamai pagrindinių gebėjimų turinčių moksleivių migrantų kilmės mokinių yra daug daugiau nei vietoje gimusių jų bendramokslių. 

Migrantų kilmės asmenys dažniau nebaigia mokyklos ir neįgyja pagrindinių įgūdžių.

Be to, esama nerimą keliančių ženklų (OECD PISA tyrimas, 2018 m.), kad mokinių gerovė ir priklausymo mokyklai jausmas mažėja, o patyčios yra plačiai paplitusios – tai daro neigiamą poveikį mokinių pažangai ir mokymosi rezultatams.

Kaip Europos Sąjunga sprendžia šias problemas?

Siekdama skatinti ES valstybių narių politikos bendradarbiavimą, kad jos galėtų priimti šiuos iššūkius, Europos Komisija pradėjo naują iniciatyvą „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“.

Tai apima įvairias politikos reformų skatinimo priemones – nuo politikos gairių, tarpusavio mokymosi ir keitimosi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais iki finansinių paskatų. 

Visų pirma 2022 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl iniciatyvos „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“. Rekomendacijoje bus raginama parengti įrodymais pagrįstas ir nuoseklias bendradarbiavimo strategijas ir veiksmus, kuriais būtų sprendžiama prastesnių mokymosi rezultatų ir mokyklos nebaigimo problema. 

Valstybės narės bus skatinamos aktyviau plėtoti visapusišką politiką, kuri apimtų visus mokyklinio ugdymo lygmenis – ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, taip pat profesinį mokymą. 

Jos bus raginamos daug dėmesio skirti stebėsenai, prevencijai (įskaitant mokinių motyvaciją) ir intervenciniams veiksmams, kurie būtų derinami su priemonėmis, skirtomis asmenims, kurie baigė mokslus neįgiję vidurinio išsilavinimo, remti, pavyzdžiui, antros galimybės mokytis programomis.

Politika turėtų būti grindžiama tvirtu tarpsektoriniu bendradarbiavimu ir ją įgyvendinant turėtų dalyvauti įvairių politikos sričių (pavyzdžiui, jaunimo, kultūros, sporto, socialinės ir (arba) gerovės politikos, užimtumo ir sveikatos) suinteresuotieji subjektai. 

Tarybos rekomendacija

Rekomendacijoje, kuri yra Europos švietimo erdvės iniciatyva, bus nagrinėjami šie aspektai:

  • mokyklų valdymas ir lyderystė, įskaitant kokybės užtikrinimą;
  • mokymosi aplinka – mokymo programos, vertinimas, tikslinė parama ir priemonės, perėjimas iš vienos ugdymo pakopos į kitą;
  • besimokantys asmenys ir mokymosi aplinka, daugiausia dėmesio skiriant mokinių gerovei ir teigiamai sąveikai, apimančiai mokinių įvairovę ir gerovę mokykloje;
  • mokytojų vaidmens sprendžiant nepalankių mokymosi sąlygų problemą stiprinimas;
  • tėvų ir šeimų dalyvavimas mokykloms priimant sprendimus ir vykdant veiklą;
  • bendradarbiavimas mokyklose ir aplink jas su suinteresuotaisiais subjektais ir platesne bendruomene.

Įvykių seka 

Šiuo metu rengiamas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos. 

Bus surengtos viešos konsultacijos (nuo 2021 m. birželio mėn.), siekiant gauti informacijos ir išklausyti suinteresuotųjų asmenų ir organizacijų nuomones. 

Taip pat organizuojami konsultaciniai renginiai su švietimo ir aplinkos srityje veiklą vykdančiomis organizacijomis. 

2022 m. Komisija priims pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos ir jį pateiks ES švietimo ministrams Europos Sąjungos Taryboje, kurie jį aptars ir priims. 

Programa „Erasmus+“

Įtraukus švietimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas taip pat yra labai svarbūs įgyvendinant naująją programą „Erasmus+“

Kartu su rekomendacija bus pateiktas „Europos šalių priemonių rinkinys mokykloms. Įtraukaus švietimo skatinimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas“.

Daugiau šia tema

Europos švietimo erdvė

Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo politika

Europos šalių priemonių rinkinys mokykloms. Įtraukaus švietimo skatinimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas

Programa „Erasmus+“

Council Recommendation on Pathways to School Success

The Council Recommendation on Pathways to School Success, adopted in 2022, seeks to address these challenges.

Key recommendations for EU countries include:

  • Systemic approach: simultaneously address underachievement in basic skills and early leaving from education and training, take action to promote students’ and teachers’ well-being, prevent bullying and favour a positive learning climate.
  • Integrated and comprehensive strategies: develop or strengthen strategies that include prevention, intervention and compensation measures (but with a stronger emphasis on preventative actions) through all levels of school education.
  • Attention for groups at risk: complement universal action with targeted and individualised provisions for learners requiring additional support in inclusive settings.
  • Data collection: develop or improve data collection and monitoring systems at national, regional and local level.

A systemic approach: implementing change

The Recommendation proposes a new policy framework describing a systemic approach for improving school success. This framework provides guidance for policy makers and education practitioners. It outlines:

  • conditions for effective action
  • key measures, to be promoted at school, local, regional and national levels
  • specific actions for supporting school leaders, teachers, trainers and other educational staff

Next steps and related initiatives

Working group

The Commission supports the implementation of the Recommendation through peer learning, cooperation and exchanges of information and experiences between EU countries, stakeholders and partner countries. It has created a dedicated sub-group on this topic, as part of the Working Group on Schools.

Funding

Actions and initiatives related to the Recommendation receive funding through Erasmus+. 

Guidance

The Commission and EU countries are cooperating in developing new guidance material and resources on educational success for all learners, which are disseminated through the European School Education Platform and its European toolkit for inclusion and well-being at school.

Well-being at school

Since March 2023, an expert group is working on guidelines for policymakers and schools to help them promote systemic approaches to well-being and mental health at school.

Research

Ongoing Horizon Europe research projects support the implementation of the Council Recommendation.