Kas yra strateginė programa?
Europos švietimo erdvės strateginė programa parengta siekiant parinkti Europos Sąjungos valstybių narių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo struktūrą, kad būtų įgyvendinta jų bendra vizija.
Programa to siekiama:
- stiprinant bendradarbiavimo politikos srityje priemones ir skatinant suinteresuotuosius subjektus dalyvauti iniciatyvoje;
- didinant sinergiją su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Bolonijos procesą;
- nustatant tikslus ir rodiklius, kuriais remiantis būtų vykdomas darbas ir stebima pažanga kuriant Europos švietimo erdvę;
- skatinant švietimo ir mokymo integravimą į Europos semestro procesą.
Ko drauge siekiame?
Kad Europos švietimo erdvė būtų visapusiškai įgyvendinta, turėtų būti pasiekti septyni toliau nurodyti tikslai.
Iki 2025 m.
- Bent 60 proc. neseniai profesinio mokymo įstaigas baigusių absolventų profesinio mokymo metu turėtų būti dalyvavę mokyme darbo vietoje.
- Bent 47 proc. 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų turėtų būti dalyvavę mokymosi programose per paskutinius 12 mėnesių.
Iki 2030 m.
- Penkiolikmečių, kurių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatai yra prasti, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.
- Aštuntokų, kurių kompiuterinis ir informacinis raštingumas menkas, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.
- Bent 96 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje.
- Iš švietimo ir mokymo sistemos anksti pasitraukiančių mokinių dalis turėtų būti mažesnė nei 9 proc.
- Aukštąjį išsilavinimą turėtų turėti bent 45 proc. 25–34 metų asmenų.
Kaip bendradarbiaujama?
Iki 2025 m. pagal strateginę programą išlaikomi visi esami valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mokymosi būdai. Tai:
- iš valstybių narių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų paskirtų ekspertų sudarytos darbo grupės;
- valstybės narės vadovaujama tarpusavio mokymosi veikla, per kurią skleidžiama informacija apie geriausią nacionalinio lygmens patirtį arba kartu su kitomis valstybėmis narėmis nagrinėjamas koks nors konkretus klausimas;
- tarpusavio vertinimas, per kurį valstybių narių grupė teikia patarimų kitai valstybei narei, kaip spręsti konkrečią jai kylančią problemą;
- tarpusavio konsultacijos, kuriose dalyvauja patyrę kolegos iš nedidelio skaičiaus nacionalinių administravimo įstaigų. Jie pataria, kaip rengti arba įgyvendinti politiką, kuria būtų sprendžiama konkreti šalies problema.
Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis
Be šių bendradarbiavimo būdų, rengiamas Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, kuriame pranešama apie siekiant tikslų padarytą pažangą ir Europos švietimo erdvės kūrimo rodiklius.
Plačiau apie Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį
Europos semestro procesas
Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje pateikiama analizė per Europos semestrą padeda įvertinti platesnę valstybių narių socialinę ir ekonominę pažangą.
Europos aukščiausiojo lygio susitikimas švietimo klausimais
Europos aukščiausiojo lygio susitikimas švietimo klausimais taip pat yra forumas, kuriame valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai gali bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi švietimo ir mokymo politikos srityje.
Apie Europos aukščiausiojo lygio susitikimą švietimo klausimais