Kodėl svarbu gerai mokytis mokykloje?
Mokyklinis ugdymas yra labai svarbus, jei norime kurti įtraukią, teisingesnę ir labiau klestinčią visuomenę, taip pat visiems vaikams ir jaunimui padėti išnaudoti savo potencialą.
Jis taip pat padeda plėtoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, būtinus norint klestėti ir tapti aktyviais, atsakingais, atspariais ir neabejingais asmenimis, kurie toliau mokosi visą gyvenimą.
Visiems užtikrinant galimybę gauti kokybišką bei įtraukų išsilavinimą ir vaikams bei jaunimui suteikiant gebėjimų, kurių jiems reikia gyvenime, prisidedama prie to, kad visuomenės taptų lygios, o jų ekonomika klestėtų.
Pagrindinių gebėjimų (skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų) įgijimas yra labai svarbus mokinių akademinei pažangai ir ateities perspektyvoms.
Vis dažniau laikoma, kad vidurinio ugdymo sistemoje įgyti įgūdžiai ir gebėjimai yra būtini norint sėkmingai integruotis į darbo rinką, be to, tai yra sėkmingo bei sveiko gyvenimo pagrindas.
Dabartinė padėtis
Nepaisant pagrindinių gebėjimų svarbos, Europos Sąjungoje (ES) vienas iš penkių penkiolikmečių vis dar neturi pakankamų skaitymo, matematikos ar gamtos mokslų gebėjimų (OECD PISA tyrimas, 2018 m.).
Mokyklų nebaigę asmenys sudaro apie 10 proc. ES jaunimo ir tik 84,3 proc. 20–24 m. jaunuolių yra įgiję vidurinį išsilavinimą (Eurostatas, 2020 m.).
Socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka yra svarbiausi mokinių mokymosi rezultatus lemiantys veiksniai.
Moksleivių iš skurdesnių vietovių ir šeimų pažangumas vidutiniškai mažesnis nei jų labiau privilegijuotų bendramokslių.
Be to, tarp nepakankamai pagrindinių gebėjimų turinčių moksleivių migrantų kilmės mokinių yra daug daugiau nei vietoje gimusių jų bendramokslių.
Migrantų kilmės asmenys dažniau nebaigia mokyklos ir neįgyja pagrindinių įgūdžių.
Be to, esama nerimą keliančių ženklų (OECD PISA tyrimas, 2018 m.), kad mokinių gerovė ir priklausymo mokyklai jausmas mažėja, o patyčios yra plačiai paplitusios – tai daro neigiamą poveikį mokinių pažangai ir mokymosi rezultatams.
Kaip Europos Sąjunga sprendžia šias problemas?
Siekdama skatinti ES valstybių narių politikos bendradarbiavimą, kad jos galėtų priimti šiuos iššūkius, Europos Komisija pradėjo naują iniciatyvą „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“.
Tai apima įvairias politikos reformų skatinimo priemones – nuo politikos gairių, tarpusavio mokymosi ir keitimosi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais iki finansinių paskatų.
Visų pirma 2022 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl iniciatyvos „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“. Rekomendacijoje bus raginama parengti įrodymais pagrįstas ir nuoseklias bendradarbiavimo strategijas ir veiksmus, kuriais būtų sprendžiama prastesnių mokymosi rezultatų ir mokyklos nebaigimo problema.
Valstybės narės bus skatinamos aktyviau plėtoti visapusišką politiką, kuri apimtų visus mokyklinio ugdymo lygmenis – ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, taip pat profesinį mokymą.
Jos bus raginamos daug dėmesio skirti stebėsenai, prevencijai (įskaitant mokinių motyvaciją) ir intervenciniams veiksmams, kurie būtų derinami su priemonėmis, skirtomis asmenims, kurie baigė mokslus neįgiję vidurinio išsilavinimo, remti, pavyzdžiui, antros galimybės mokytis programomis.
Politika turėtų būti grindžiama tvirtu tarpsektoriniu bendradarbiavimu ir ją įgyvendinant turėtų dalyvauti įvairių politikos sričių (pavyzdžiui, jaunimo, kultūros, sporto, socialinės ir (arba) gerovės politikos, užimtumo ir sveikatos) suinteresuotieji subjektai.
Tarybos rekomendacija
Rekomendacijoje, kuri yra Europos švietimo erdvės iniciatyva, bus nagrinėjami šie aspektai:
- mokyklų valdymas ir lyderystė, įskaitant kokybės užtikrinimą;
- mokymosi aplinka – mokymo programos, vertinimas, tikslinė parama ir priemonės, perėjimas iš vienos ugdymo pakopos į kitą;
- besimokantys asmenys ir mokymosi aplinka, daugiausia dėmesio skiriant mokinių gerovei ir teigiamai sąveikai, apimančiai mokinių įvairovę ir gerovę mokykloje;
- mokytojų vaidmens sprendžiant nepalankių mokymosi sąlygų problemą stiprinimas;
- tėvų ir šeimų dalyvavimas mokykloms priimant sprendimus ir vykdant veiklą;
- bendradarbiavimas mokyklose ir aplink jas su suinteresuotaisiais subjektais ir platesne bendruomene.
Įvykių seka
Šiuo metu rengiamas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos.
Bus surengtos viešos konsultacijos (nuo 2021 m. birželio mėn.), siekiant gauti informacijos ir išklausyti suinteresuotųjų asmenų ir organizacijų nuomones.
Taip pat organizuojami konsultaciniai renginiai su švietimo ir aplinkos srityje veiklą vykdančiomis organizacijomis.
2022 m. Komisija priims pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos ir jį pateiks ES švietimo ministrams Europos Sąjungos Taryboje, kurie jį aptars ir priims.
Programa „Erasmus+“
Įtraukus švietimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas taip pat yra labai svarbūs įgyvendinant naująją programą „Erasmus+“.
Kartu su rekomendacija bus pateiktas „Europos šalių priemonių rinkinys mokykloms. Įtraukaus švietimo skatinimas ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas“.