Koks mūsų tikslas?

Siekiama aukštojo mokslo sektoriuje sukurti tikrą europinį matmenį, grindžiamą bendromis vertybėmis, o kompetencija ir įtrauktis turėtų tapti išskirtiniu Europos aukštojo mokslo bruožu. 

Europa gali remtis įvairialypiu ir klestinčiu aukštojo mokslo sektoriumi, turinčiu gilias šaknis Europos kultūroje. Europoje yra beveik 5 000 aukštojo mokslo įstaigų, 17,5 mln. studentų, 1,35 mln. dėstytojų ir 1,17 mln. tyrėjų. 

Mokslinių tyrimų universitetai, technologijų institutai, meno mokyklos ar aukštosios profesinio mokymo įstaigos – aukštojo mokslo institucijų įvairovė yra mūsų europinės gyvensenos skiriamasis požymis.

Kodėl aukštasis mokslas yra svarbus?

Aukštojo mokslo sektorius, užimantis unikalią vietą švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų kryžkelėje, tarnauja visuomenei ir ekonomikai.

Jis atlieka labai svarbų vaidmenį:

• kuriant Europos švietimo erdvę (EŠE) ir Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), užtikrinant sinergiją su Europos aukštojo mokslo erdve;
• kuriant tvarią ir atsparią ekonomiką ir užtikrinant, kad mūsų visuomenė taptų ekologiškesnė, įtraukesnė ir labiau skaitmeninė;
• suteikiant aukštos kvalifikacijos europiečiams puikias užimtumo perspektyvas ir ugdant demokratiniame gyvenime dalyvaujančius aktyvius piliečius – 80 proc. neseniai ES aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų per mažiau nei 3 mėnesius po studijų baigimo pradeda dirbti.

Kadangi Europai reikia daugiau aukštesnio lygio įgūdžių turinčių žmonių, ES valstybės narės yra nustačiusios tikslą, kad iki 2030 m. bent 45 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų turėtų įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Žr. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos

Ko imasi ES?

Europos universitetų strategija

Strategijoje siūloma sutelkti dėmesį į keturių pagrindinių tikslų įgyvendinimą.

Stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų europinį matmenį 

Įgyvendinti pavyzdines iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad būtų aiškiai išreikštas europinis požiūris, ir joms skirti tinkamą finansinę paramą, siekiant padėti universitetams megzti ryšius ir pakylėti tarpvalstybinį bendradarbiavimą į aukštesnį lygmenį.

Remti universitetus kaip europinės gyvensenos kelrodžius

Remti universitetus, kad jie ugdytų kokybiškus ir perspektyvius įgūdžius, skatintų įvairovę ir įtrauktį, propaguotų ir saugotų demokratinę praktiką, pagrindines teises ir akademines vertybes. 

Universitetams, kaip pokyčių dalyviams, suteikti daugiau galių dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos srityje

Remti visapusišką universitetų dalyvavimą vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. ES savo užmojus daugiau jaunuolių ir visą gyvenimą besimokančių asmenų suteikti skaitmeninių įgūdžių ir įgūdžių, reikalingų siekiant žaliosios pertvarkos, arba užmojus kurti žaliųjų technologijų sprendimus pasitelkiant technologines ir socialines inovacijas įgyvendins tik tada, jei aukštojo mokslo sektorius bus stiprus.

Sustiprinti universitetus kaip Europos pasaulinio vaidmens ir lyderystės skatintojus

Vykdant glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą Europoje ir už jos ribų, remti universitetus, kad jie taptų atviresni ir konkurencingesni pasaulinėje arenoje. Tai savo ruožtu padės didinti Europos, ne tik kaip studijų vietos, bet ir kaip patrauklios pasaulinės bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje partnerės, patrauklumą.

Strategijos įgyvendinimas bus grindžiamas keturiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis:

• toliau įgyvendinti Europos universitetų iniciatyvą iki 60-ies Europos universitetų, o iki 2024 m. vidurio pasiekti daugiau nei 500 universitetų. Ši iniciatyva remiama pagal programą „Erasmus+“, kurios preliminarus biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu – 1,1 mlrd. EUR. Siekiama parengti ir įgyvendinti bendrą ilgalaikį struktūrinį, tvarų ir sisteminį bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kuriant Europos tarpuniversitetinius miestelius, kuriuose skirtingoms mokslo sritims atstovaujantys studentai, darbuotojai ir tyrėjai iš įvairių Europos kampelių galėtų naudotis sklandaus mobilumo galimybėmis ir drauge kurti naujas žinias;
• siekti iki 2024 m. vidurio parengti aukštojo mokslo įstaigų aljansų teisinį statusą;
• išnagrinėti galimybes ir būtinus veiksmus siekiant sukurti jungtinį europinį laipsnį (bendrais Europos kriterijais pagrįstą jungtinį laipsnį) iki 2024 m. vidurio, kad būtų pripažįstama studentų įgyjamos aukštojo mokslo kvalifikacijos tarpvalstybinės patirties vertė, ir mažinti biurokratizmą įgyvendinant jungtines programas; 
• siekiant palengvinti mobilumą visais lygmenimis išplėsti Europos studento pažymėjimo iniciatyvos mastą diegiant unikalų Europos studento identifikatorių, kuris visiems mobiliems studentams būtų suteikiamas 2022 m., o visiems Europos universitetų studentams – iki 2024 m. vidurio. 

Kad strategija būtų veiksmingai įgyvendinta, reikia užtikrinti politikos prioritetų ir investicijų nuoseklumą ES, nacionaliniu, regioniniu ir instituciniu lygmenimis ir glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, aukštojo mokslo įstaigomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bei jų tarpusavio bendradarbiavimą.

Žr. Europos universitetų strategiją

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti

Pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo siekiama sudaryti sąlygas glaudesniam ir tvaresniam tarptautiniam aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimui, spręsti šiandienos uždavinius ir užtikrinti veiksmingesnį bendrų švietimo programų ir veiklos įgyvendinimą, pajėgumų ir išteklių sutelkimą arba jungtinių laipsnių suteikimą.

Kliūčių sklandžiam bendradarbiavimui yra daug, todėl reikia imtis veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.

Pasiūlymas dėl rekomendacijos yra pirmas žingsnis ieškant sprendimų visam aukštojo mokslo sektoriui, juo siekiama remti aukštojo mokslo įstaigų pritaikymą visose keturiose švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir paslaugų visuomenei misijose ir daryti teigiamą poveikį visuomenei ir ekosistemoms. 

Pasiūlymu valstybės narės raginamos nustatyti nuoseklesnius ir labiau suderinamus politikos prioritetus ir nacionaliniu lygmeniu sukurti tinkamas sąlygas tokiam glaudesniam ir tvariam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, veiksmingesniam bendros švietimo ir mokslinių tyrimų veiklos, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės (Bolonijos proceso) priemonių įgyvendinimui ir įsipareigoti investuoti ES, nacionaliniu, regioniniu ir instituciniu lygmenimis.

Rekomendacija siekiama pakylėti tarptautinį bendradarbiavimą į aukštesnį lygį masto ir taikymo srities požiūriu, ir suteikti tiesioginės naudos studentams, kad jie galėtų pagerinti savo įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, turėdami palankesnes galimybes patekti į šiuolaikinius ir novatoriškus tarpvalstybinius universitetus, mokytis užsienyje ir rinktis tarpdisciplininį mokymąsi.

Žr. Pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti

Tolesni veiksmai

Be to, Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais dėl toliau nurodytų veiksmų, kuriais siekiama pažangos pertvarkant aukštąjį mokslą ES:

• sieks automatinio akademinių kvalifikacijų pripažinimo;
• gerins kokybės užtikrinimą;
• diegs absolventų karjeros stebėjimą, kad būtų galima geriau palyginti aukštojo mokslo rezultatus;
• rengs naujas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokymo programas;
• skatins mokslinius tyrimus ir inovacijas pasitelkiant Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT).
• kurs Europos patrauklios ir tvarios akademinės karjeros sistemą;
• kurs Europos įvairovės ir įtraukties sistemą;
• didins paramą žaliesiems ir skaitmeniniams įgūdžiams.

Programa „Erasmus+“

Vykdydama programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“, ES remia tarptautinius studentų, dėstytojų, mokslininkų mainus ir įvairių šalių aukštojo mokslo įstaigų bei valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Daugiau informacijos apie programą „Erasmus+“

Aukštojo mokslo darbo grupė

Pagal Europos švietimo erdvės strateginę programą 2021–2025 m. laikotarpiui buvo įsteigta nauja darbo grupė aukštojo mokslo klausimais. Darbo grupė sieks palankesnių sąlygų aukštojo mokslo sektoriaus ir pagrindinių veikėjų mokslinių tyrimų bei inovacijų srityje sinergijai Europos švietimo erdvėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje, kartu užtikrindama suderinamumą su Europos aukštojo mokslo erdve.

Daugiau informacijos apie Aukštojo mokslo darbo grupę

Susijęs turinys