Skip to main content

European Education Area

Quality education and training for all

Hello, a quick survey is waiting for you.

Help us improve this site by taking our quick survey. It won't take more than a few minutes.

Aktualus ir kokybiškas aukštasis mokslas

Kodėl svarbu užtikrinti aukštojo mokslo aktualumą ir kokybę?

Europos Sąjunga (ES) susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ypač gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) studijų srityse. Šiose srityse ypač mažai moterų. 

Dėl vykstančios žaliosios ir skaitmeninės visuomenės pertvarkos atsiranda naujų įgūdžių poreikių. ES turi imtis veiksmų, kad užtikrintų nuolatinį tobulinimą įgūdžių, kurių reikia, norint išlikti ekonomiškai konkurencingiems pasaulyje. 

Reikėtų skatinti daugiau asmenų studijuoti sričių, kuriose trūksta įgūdžių ir darbo jėgos, dalykus. Visi moksleiviai turi įgyti pažangių universaliųjų įgūdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti įvairiuose kontekstuose, pvz., kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių. Taip pat labai svarbu įgyti svarbiausius gebėjimus, pvz., skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius.

Įvertinus, kaip nacionalinės aukštojo mokslo sistemos gali paskatinti besimokančius asmenis ugdyti atitinkamus įgūdžius, bus lengviau remti žmonių asmeninį ir profesinį tobulėjimą – tai du veiksniai, skatinantys aukštą gyvenimo kokybę.

ES veikla

STEAM disciplinų skatinimas

Europos Komisija skatina kurti labiau paskirtį atitinkančias STEM ir IRT aukštojo mokslo programas, paremtas gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (STEAM) apimančiais švietimo metodais.

STEAM yra daugiadalykių švietimo srities metodų kompleksas, leidžiantis panaikinti tradicinius dalykų ir disciplinų barjerus ir susiejantis STEM ir IRT sričių švietimą su menais, humanitariniais bei socialiniais mokslais. Taip skatinama perduoti žinias tarp STEM ir ne STEM sričių. Jis taip pat padeda geriau įvertinti STEM dalykus atsižvelgiant į politinį, aplinkos, socioekonominį ir kultūrinį kontekstus.

STEM metodai propaguojami vykdant ES STEM koalicijos veiklą ir Europos įgūdžių darbotvarkėje išdėstytus veiksmus. ES STEM koalicija yra ES masto tinklas, padedantis kurti geresnį STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) švietimą Europoje, finansuojamą pagal programą „Erasmus+“.

Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyva

ES skatina valstybes nares padidinti savo aukštojo mokslo ir profesinio rengimo kokybę ir aktualumą, reguliariai stebint absolventų karjerą.

Tai skatinama įgyvendinant Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvą ir stengiantis, kad surinktą informaciją apie absolventus būtų galima lengviau palyginti Europos lygmeniu. 

Absolventų karjeros stebėjimas padeda

  • pagerinti studentų patirtį ir nustatyti galimybes, leidžiančias padidinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą ir aktualumą; 
  • nustatyti nelygybės švietimo srityje atvejus ir rasti būdų jiems pašalinti;
  • gerinti neseniai baigusių studijas absolventų įsidarbinimo galimybes tobulinant gebėjimų planavimą ir derinant gebėjimus su darbdavių poreikiais, studijų programų rengimu ir profesiniu orientavimu;
  • įgyti įžvalgų apie tarpvalstybinio judumo modelius, įskaitant besiformuojantį regioninį įgūdžių perteklių ir trūkumą (vadinamuosius protų nutekėjimą ir įtekėjimą);
  • veiksmingai ir tikslingai investuoti į kokybišką, visuomenės poreikius atitinkantį švietimą taikant įrodymais pagrįstą metodą;
  • nustatyti, kokio pobūdžio praktika padeda parengti absolventus aktyviam pilietiškumui. 

Ką ES jau nuveikė?

Parama suderintam absolventų karjeros stebėjimui

Atsižvelgdamos į Komisijos komunikatus „Atnaujinta aukštojo mokslo darbotvarkė“ ir „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, 2017 m. lapkričio mėn. ES valstybės narės per Tarybą priėmė rekomendaciją dėl absolventų karjeros stebėjimo

Šioje rekomendacijoje valstybės narės įsipareigojo rinkti palyginamą informaciją apie aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų karjeros stebėjimą (remiant Komisijai). 

2020 m. Komisija paskelbė palyginamąją studiją, kurioje apžvelgta absolventų karjeros stebėjimo politika ir praktika ES valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse pagal penkis pagrindinius aspektus, nustatytus Tarybos rekomendacijoje.

Komisija taip pat išleido vadovą, kuriame išsamiai aprašyta, kaip veiksmingai atlikti absolventų apklausas ir naudoti administracinius duomenis. 

Nuo 2018 m. iki įgaliojimų pabaigos 2020 m. Komisijos absolventų karjeros stebėjimo ekspertų grupės veikla pasitarnavo kaip bendradarbiavimo ir informacijos mainų forumas. Jos veiklą apvainikavo paskelbta galutinė ataskaita, kurioje pateiktos rekomendacijos Komisijai dėl Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvos ateities.

2020 m. Komisija pradėjo bandomąjį tyrimą „Eurograduate“, vykdomą analizuojant ir nacionaliniu lygmeniu palyginant duomenis apie absolventus iš 8-ių šiame tyrime dalyvaujančių šalių (Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, Lietuvos Maltos ir Norvegijos). 2022 m. vykdomas 17 šalių apimantis Europos aukštųjų mokyklų absolventų bandomojo tyrimo „Eurograduate“ antrasis etapas. Bus gauta išsamesnių įrodymų politikos formuotojams ir aukštojo mokslo srities specialistams, rengiantiems studijų programas.

2020–2021 m. Komisija visose ES valstybėse narėse inicijavo pritaikytą gebėjimų stiprinimo veiklą, kad nacionalinės administracijos ir mokslinių tyrimų grupės pasirengtų koordinuotam Europos absolventų karjeros stebėjimo mechanizmui. Ši veikla apima suinteresuotųjų subjektų atsakomybės už absolventų karjeros stebėjimo projektą stiprinimą, IT ir statistinės analizės pajėgumų didinimą ir pan.  

Tolesni veiksmai

Remdamasi ekspertų grupės darbu ir rekomendacijomis, 2022 m. Komisija sukūrė Europos absolventų karjeros stebėjimo tinklą, kad paskatintų Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvoje dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi.

2023 m. Komisija įvertins pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją. Tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos palyginamą informaciją renkančių valstybių narių įsitraukimas į absolventų karjeros stebėjimą padidės 80 %. 

Komisija tikisi, kad iki 2025 m. absolventų karjeros stebėjimo sistema veiks visoje Europoje.