Tarpvalstybinis duomenų rinkimas ir ES tikslas dėl moksleivių skaitmeninių įgūdžių

Dabartiniai iššūkiai

Visi piliečiai privalo turėti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų veiksmingai dalyvauti šiandienos vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje. COVID-19 pandemija išryškino pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių svarbą palaikant mūsų ekonomiką ir visuomenę. 

Nors Europos jaunimas paprastai turi daugiau skaitmeninių įgūdžių nei kiti gyventojai, moksliniai tyrimai parodė, jog tai, kad jaunuoliai užauga naudodamiesi skaitmeniniais įtaisais, nereiškia, kad jie savaime įgyja sudėtingų skaitmeninių įgūdžių. 

Palyginti su kitais pagrindiniais įgūdžiais (kaip antai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų), tarpvalstybinių duomenų apie dabartinį jaunuolių skaitmeninių įgūdžių lygį Europos Sąjungoje (ES) nėra daug. 

Reikia daugiau duomenų, kad galėtume geriau suprasti, kodėl atsiranda įgūdžių skirtumų, taip pat kad Sąjunga ir jos šalys galėtų parengti veiksmingas priemones šiems trūkumams pašalinti.

Tikslai 

Siekdama išspręsti šiuos uždavinius, Europos Komisija remia palyginamų duomenų apie jaunuolių skaitmeninius įgūdžius visoje Europoje rinkimą ir analizę. 

ES lygmens skaitmeninių įgūdžių tikslas buvo iškeltas 2021 m. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.). 

Rezoliucijoje raginama iki 2030 m. užtikrinti, kad aštuntokų (13–14 metų moksleivių), kurių kompiuterinio ir informacinio raštingumo rezultatai yra prasti, dalis taptų mažesnė nei 15 proc.

Kompiuterinio ir informacinio raštingumo rezultatai vertinami naudojantis Tarptautinio kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimo (ICILS) duomenimis. 

Tarpvalstybinis duomenų rinkimas mums padeda geriau suprasti skaitmeninio švietimo tendencijas tiek Europos Sąjungos, tiek kiekvienos ES šalies lygmeniu. O tai nacionalinėms viešojo administravimo institucijoms padeda stebėti jaunuolių įgūdžių lygį įvairiais laikotarpiais ir skirtingose šalyse, taip pat sustiprinti įrodymais grindžiamos politikos kūrimo pagrindą.

Pagrindinė veikla

• finansiškai remti ES šalių ir programos „Erasmus+“ asocijuotųjų trečiųjų valstybių dalyvavimą 2023 m. ICILS;
• naudojantis ICILS duomenimis stebėti pažangą siekiant ES lygmens tikslo dėl moksleivių skaitmeninių įgūdžių;
• teikti informaciją apie skaitmeninius įgūdžius Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje.

Rezultatai 

• Tarptautiniu mastu palyginamų duomenų apie skaitmeninius įgūdžius teikiančių ES šalių skaičius 2023 m. išaugo iki 22, palyginti su 7 šalimis 2018 m.
• Turime tikslesnį ES lygmens vaizdą apie moksleivių skaitmeninių įgūdžių lygį ir jų raidą lemiančius veiksnius: 43 proc. moksleivių turi tik ribotus skaitmeninius įgūdžius, todėl siekdama savo tikslo ES susiduria su dideliu iššūkiu.

Finansavimas

Šis veiksmas finansuojamas ES programos „Erasmus+“ lėšomis.