Be kita ko, tai:

• fizinės ir psichikos sveikatos skatinimas;
• socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas;
• mokinių ir pedagogų gebėjimų priimti sveikatingus sprendimus stiprinimas;
• palankios aplinkos, skatinančios pozityvius santykius, bendradarbiavimą, mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą, kūrimas.

Gerovė, arba gera psichikos sveikata, yra dinamiška būsena, kai žmonės gali atskleisti savo potencialą, ugdyti įgimtus gebėjimus, puoselėti savo gabumus ir įveikti kasdienius gyvenimo sunkumus.

 Gerovė mokykloje – tai:

• aktyvus ir prasmingas dalyvavimas mokymosi ir socialinėje veikloje;
• teigiamas požiūris į save, gebėjimas valdyti mintis ir emocijas, savigarba, pasitikėjimas savo gebėjimais ir savarankiškumo jausmas;
• pozityvių ir parama grindžiamų santykių su mokytojais ir bendraamžiais užmezgimas ir palaikymas;
• saugumo, vertingumo ir pagarbos jausmas;
• priklausymo klasei ir mokyklai jausmas.

Prastėjantys įgūdžiai ir psichikos sveikata

Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) rezultatai rodo nerimą keliantį pagrindinių įgūdžių mažėjimą ir didėjančią riziką studentams patirti patyčias. Iš Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų matyti, kad dabartinių paauglių psichikos sveikata blogesnė nei ankstesnių kartų paauglių. 

Patyčių masto didėjimas

Tyrimai parodė, kad patyčios (įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje) yra plačiai paplitęs reiškinys, turintis pražūtingų pasekmių besimokančiųjų sveikatai bei mokymosi rezultatams ir lemiantis didesnę mokyklos nebaigimo riziką.

Pedagogai rizikos zonoje

Be to, pastebimai mažėja mokytojų gerovė, daugėja perdegimo atvejų ir didėja stresas dėl naujų iššūkių, kurių kyla neturint reikiamų išteklių, tinkamo pasirengimo ir paramos. Tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, pasitikėjimui savo gebėjimais ir mokymo veiklai. Dėl šių veiksnių didėja tikimybė, kad mokytojas mes darbą.

Visos mokyklos bendruomenės įtraukimas

Visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamas požiūris yra vienas iš veiksmingesnių būdų remti vaikų ir jaunimo gerovę.

Strategijose, kuriose numatytas visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamas požiūris, pripažįstama, kad mokyklos, šeimos ir bendruomenės yra tarpusavyje susiję ekosistemos subjektai, darantys poveikį besimokančiajam. Tai reiškia, kad sprendimai gali būti priimami, o veiksmai vykdomi įvairiais šios ekosistemos lygmenimis tuo pačiu metu.

Visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamas požiūris taip pat skatina glaudžiau bendradarbiauti mokyklas, vietos bendruomenę ir įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant:

• savivaldybes, 
• sveikatos ir gerovės tarnybas, 
• jaunimo organizacijas,
• aukštąsias mokyklas.

Visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamas požiūris, kuriuo remiantis įtraukiamos visos mokyklos ekosistemos dalys, gali padėti imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos sudėtingos problemos, kurių vienos mokyklos galbūt nėra kvalifikuotos spręsti. Dažnai šios problemos kyla už mokyklos ribų ir gali būti tokios:

• socialiniai ir ekonominiai iššūkiai;
• kultūrinė ir rasinė diskriminacija;
• emocinės traumos ir neigiamos patirtys vaikystėje;
• (kibernetinės) patyčios ir kitų formų smurtas.

Kita medžiaga

Iniciatyva „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“ siekiama skatinti geresnius visų besimokančiųjų mokymosi rezultatus, kartu pripažįstant neatsiejamą gerovės ir gerų mokymosi rezultatų ryšį. 

Mokykloms skirtose informacijos suvestinėse pristatomi įvairūs visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamo visaapimančio požiūrio į gerovę ir psichikos sveikatą skatinimo aspektai. 

Be to, pateikiamos politikos formuotojams, pedagogams ir mokyklų vadovams skirtos 2024 m. gairės, kuriomis siekiama spręsti gerovės ir psichikos sveikatos klausimus mokykloje. Remiantis gausiomis ekspertų grupės žiniomis ir tiesiogine patirtimi, gairėse pateikiama 11 rekomendacijų, taip pat patarimų, kaip rengti išsamias bei integruotas strategijas, ir susijusių pavyzdžių. Jose daug dėmesio skiriama prevencijai ir bendruomenių, visų pirma šeimų, savivaldybių ir kitų politikos sričių (pavyzdžiui, sveikatos) subjektų, įtraukimui į veiksmus už mokyklos ribų.