Kodėl daugiakalbystė yra svarbi?
ES šūkis „suvienijusi įvairovę“ yra kertinio kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi indėlio į Europos projektą simbolis.
Kalbos vienija žmones, atveria kitas šalis ir jų kultūras, stiprina kultūrų tarpusavio supratimą. Užsienio kalbų žinios gyvybiškai svarbios didinant įsidarbinamumą ir judumą. Daugiakalbystė taip pat didina ES ekonomikos konkurencingumą.
Dėl prasto kalbų mokėjimo įmonės gali prarasti galimybę sudaryti tarptautines sutartis, be to, tai yra kliūtis įgūdžių ir talentų judėjimui. Vis dėlto dar pernelyg daug mokyklą baigusių europiečių neturi pakankamų antrosios kalbos žinių. Dėl to veiksmingesnis kalbų mokymas ir mokymasis yra vienas iš ES prioritetų.
Ką ES daro, kad paskatintų daugiakalbystę?
Tarybos išvadose dėl daugiakalbystės ir kalbinių kompetencijų tobulinimo valstybės narės įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti daugiakalbystės srityje ir užsienio kalbų mokyklose mokyti veiksmingiau.
Europos Komisija bendradarbiauja su šalių vyriausybėmis, kad būtų įgyvendintas aukštas tikslas – kad visi piliečiai mokėtų bent dvi užsienio kalbas ir jų mokytis pradėtų ankstyvame amžiuje.
Šią viziją, kuri yra pasiūlymo sukurti Europos švietimo erdvę dalis, patvirtino ES valstybių vadovai. Parama šiam tikslui dar kartą pareikšta 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose.
Komisija į šį valstybių narių raginimą sutvirtinti kertinį daugiakalbystės vaidmenį Europos projekte atsako:
- imdamasi veiksmų, nurodytų Tarybos rekomendacijoje dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi. Tarp jų yra darbas su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais kalbų mokymo ekspertais, siekiant modernizuoti kalbų mokymą ir padaryti jį veiksmingesnį;
- suteikdama stipresnį postūmį faktais grindžiamos politikos formavimui, kad ES teisės aktais būtų veiksmingiau užtikrinamas tokių viešųjų gėrybių kaip darni daugiakalbė visuomenė, teikimas.
Šią veiklą ji taip pat vykdo:
- bendradarbiaudama su Europos Taryba ir jos Europos šiuolaikinių kalbų centru, kurio svarbiausia veiklos sritis yra kalbų mokymo inovacijų skatinimas. Daugelyje švietimo sistemų nenaudojami bendri vertinimo metodai, todėl pastangas gerinti kalbų mokymą reikėtų derinti su modernių vertinimo būdų kūrimu;
- vykdydama iniciatyvą „Kalbų mokymo programų, testų, egzaminų ir bendrosios Europos orientacinės sistemos siejimas“ (RELANG), kuria siekiama padėti švietimo institucijoms susieti kalbų egzaminus su kalbų mokėjimo lygiais, apibrėžtais Bendroje Europos kalbų mokėjimo orientacinėje sistemoje (CEFR). Kita šio bendradarbiavimo kryptis — parama daugiakalbėms klasėms, kad jauniems migrantams būtų padėta integruotis ir mokykloje pasiekti puikių rezultatų;
- bendradarbiaudama su Europos institucijų su kalbomis susijusių paslaugų teikėjais, visų pirma Komisijos Vertimo raštu ir Vertimo žodžiu generaliniais direktoratais, kad skatintų vertėjų ugdymą ir mokymą;
- skirdama Europos kalbų ženklą piliečiams ir projektams, kurie skatina naujoviškų kalbų mokymo metodų kūrimą.
Galiausiai pagal programą „Erasmus+“ jaunuoliams suteikiama naujų galimybių tobulinti savo užsienio kalbų įgūdžius studijuojant ir mokantis užsienyje; pagal šią programą taip pat remiamas judumas profesinio mokymo ir švietimo tikslais.