Kodėl kuriame Europos švietimo erdvę?
Švietimas yra asmens savirealizacijos, įsidarbinamumo ir aktyvaus bei atsakingo pilietiškumo pagrindas. Jis yra labai svarbus Europos visuomenės ir ekonomikos gyvybingumui. Galimybė gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokytis visą gyvenimą yra visų piliečių teisė, įtvirtinta Europos socialinių teisių ramstyje.
COVID-19 pandemija taip pat parodė, jog labai svarbu užtikrinti, kad struktūrinės kliūtys mokytis ir ugdyti įgūdžius neblogintų piliečių užimtumo perspektyvų ir netrukdytų jiems dalyvauti visuomenės gyvenime.
Europos švietimo erdvė bus suderinta su Europos įgūdžių darbotvarke ir Europos mokslinių tyrimų erdve, siekiant panaudoti žinias, kad ji taptų Europos atsigavimo ir klestėjimo pagrindu.
Prioritetinės bendradarbiavimo sritys
Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės deda pastangas, kad įgyvendintų savo bendrą Europos švietimo erdvės viziją, daugiausia dėmesio skirdamos:
- didesnei kokybei ir lygybei švietimo ir mokymo srityje,
- mokytojams, instruktoriams ir mokyklų vadovams,
- skaitmeniniam švietimui,
- žaliajam švietimui,
- Europos švietimo erdvės vaidmeniui pasaulyje.
Sužinokite, ko ES imasi kiekvienoje švietimo srityje:
- ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros,
- mokyklinio ugdymo,
- aukštojo mokslo,
- suaugusiųjų švietimo,
- profesinio rengimo ir mokymo.
Aiškiau apibrėžtas požiūris, kaip kurti Europos švietimo erdvę
Idėją sukurti Europos švietimo erdvę pirmą kartą patvirtino Europos vadovai 2017 m. Geteborge (Švedija) įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime. Pirmieji priemonių rinkiniai buvo priimti 2018 ir 2019 m.
Dešimtmečius trukęs glaudus bendradarbiavimas jau padėjo užtikrinti didelę pažangą:
- beveik 95 proc. vaikų nuo 4 metų dalyvavo ikimokyklinio ugdymo sistemoje;
- daugiau kaip 40 proc. jaunų suaugusiųjų įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją;
- beveik 90 proc. abiturientų įgijo vidurinio ugdymo diplomą arba dalyvavo mokymuose;
- 80 proc. neseniai baigusių „Erasmus+“ absolventų įsidarbino praėjus mažiau nei trims mėnesiams po studijų baigimo.
Šie rezultatai rodo didelę pažangą, tačiau reikia tęsti darbą, pirmiausia skiriant dėmesį:
- penkiolikmečiams, turintiems menkus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius,
- suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi procese.
2020 m. rugsėjo mėn. Komisija savo komunikate išdėstė atnaujintą Europos švietimo erdvės viziją ir konkrečius jos įgyvendinimo veiksmus.
Reaguodama į tai ES Taryba 2021 m. vasario mėn. priėmė Rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos 2021–2030 m.
2022 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė Europos švietimo erdvės kūrimo pažangos ataskaitą. Ataskaitoje pabrėžiamas iki šiol atliktas darbas ir spręstini uždaviniai.
Tolesni veiksmai
2023 m. Komisija kviečia valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus prisijungti prie Europos švietimo erdvės laikotarpio vidurio peržiūros proceso. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų pasimokyta iš pirmųjų metų patirties ir suteiktas postūmis bei prisiimti įsipareigojimai iki 2025 m.
2025 m. numatoma parengti išsamią Europos švietimo erdvės ataskaitą.
Strateginė programa
Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa padės sukurti Europos švietimo erdvę:
- bus remiamos ES valstybių narių vykdomos švietimo ir mokymo sistemų reformos,
- bus stiprinama sąveika su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, socialine politika, užimtumu ir jaunimu, taip pat su ES finansavimo priemonėmis, kad būtų geriau remiamos nacionalinės reformos,
- bus nustatomi tikslai ir rodikliai, kuriais bus vadovaujamasi vykdant veiklą ir stebint pažangą.
Strateginėje programoje numatyta pagrindinė valstybių narių ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo struktūra siekiant įgyvendinti jų bendrą viziją.
Valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų turinys ir struktūra išlieka atitinkamų nacionalinių ir (arba) regioninių valdžios institucijų kompetencija.