Kodėl profesinis rengimas ir mokymas yra svarbus?
Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) suteikia besimokantiems asmenims esminių įgūdžių, padedančių jų asmeniniam tobulėjimui, didinančių jų galimybes įsidarbinti ir skatinančių aktyvų pilietiškumą. Dėl profesinio rengimo ir mokymo gerėja įmonių veiklos rezultatai, didėja konkurencingumas, aktyviau vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.
Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemos grindžiamos gerai išplėtotu profesinio rengimo ir mokymo suinteresuotųjų subjektų tinklu. Šie tinklai valdomi bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, tokiais kaip darbdaviai ir profesinės sąjungos, ir naudojantis įvairiais organais, pavyzdžiui, pramonės, prekybos ir amatų rūmais, komitetais, tarybomis.
Pirminis profesinis rengimas ir mokymas (I-VET)
Pirminis profesinis rengimas ir mokymas paprastai vykdomas vidurinio ugdymo lygmeniu arba po vidurinės mokyklos prieš besimokantiems asmenims pradedant profesinį gyvenimą. Jis vyksta mokyklos aplinkoje (daugiausia mokomasi klasėje) arba darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokymo centruose ir įmonėse.
Pirminiame profesiniame rengime ir mokyme (vidurinės mokyklos lygmeniu) dalyvauja vidutiniškai 50 proc. 15–19 metų Europos jaunimo. Tai ES vidurkis, o padėtis įvairiose vietose labai skiriasi – kai kur dalyvavimo lygis 15 proc., kitur viršija 70 proc.
Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas (C-VET)
Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas vykdomas po pirminio švietimo ir mokymo arba asmeniui jau pradėjus dirbti. Jo tikslas – atnaujinti žinias, padėti įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti ir tęsti asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Jis daugiausia vyksta darbo vietoje.
Ko imasi ES profesinio rengimo ir mokymo srityje?
Europos bendradarbiavimas profesinio rengimo ir mokymo srityje pradėtas 2002 m. Kopenhagos procesu. Bėgant metams jis buvo sutvirtintas, pavyzdžiui, Briugės komunikatu ir Rygos išvadomis.
Profesinis rengimas ir mokymas pagal 2021–2030 m. Europos švietimo erdvės iniciatyvą buvo įvardytas kaip prioritetinė bendradarbiavimo sritis.
Koks mūsų tikslas?
ES Taryboje valstybės narės užsibrėžė tikslą, kad iki 2025 m. bent 60 proc. neseniai baigusių profesinio rengimo ir mokymo įstaigas absolventų profesinio rengimo ir mokymo metu būtų turėję galimybę mokytis darbo vietoje.
2020 m. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo
2020 m. lapkričio 24 d. ES Taryba priėmė Rekomendaciją dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo. Rekomendacijoje nustatyti pagrindiniai principai, kaip užtikrinti, kad profesinį rengimą ir mokymą būtų galima greitai pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, o jaunimas ir suaugusieji turėtų kokybiško mokymosi galimybių.
Joje daug dėmesio skiriama didesniam profesinio rengimo ir mokymo lankstumui, mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės galimybėms ir geresniam kokybės užtikrinimui.
Be to, šia rekomendacija pakeičiama Rekomendacija dėl EQAVET — Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos. Į ją įtraukta atnaujinta EQAVET sistema su kokybės rodikliais ir aprašais. Ja panaikinama ankstesnė ECVET rekomendacija.
2020 m. Osnabriuko deklaracija
2020 m. lapkričio 30 d. už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi ES valstybių narių, šalių kandidačių, ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) valstybių EEE (Europos ekonominės erdvės) narių ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Komisija patvirtino 2020 m. Osnabriuko deklaraciją profesinio rengimo ir mokymo srityje kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančią priemonę.
Osnabriuko deklaraciją remia Europos lygmens profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų asociacijos (VET4EU2) ir profesinių mokyklų mokinių atstovai (OBESSU, Europos pameistrystės tinklas).
Joje išdėstyti nauji 2021–2025 m. politikos veiksmai, kuriais papildoma Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo:
- atsparumo ir kompetencijos skatinimas pasitelkiant kokybišką, įtraukų ir lankstų profesinį mokymą;
- naujos mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimas pabrėžiant tęstinio profesinio rengimo ir mokymo bei skaitmenizavimo svarbą;
- profesinio rengimo ir mokymo tvarumo skatinimas;
- Europos švietimo ir mokymo erdvės ir tarptautinio profesinio mokymo plėtojimas.
Profesinio rengimo ir mokymo patariamasis komitetas patvirtino nuomonę dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities, kuri padės formuoti Komisijos politiką po 2020 m.
EEE strateginė programa
Pagal 2021–2030 m. Europos švietimo erdvės strateginę programą įsteigta Profesinio rengimo ir mokymo bei žaliosios pertvarkos darbo grupė ir mokyklų darbo grupės pogrupis, siekiant skirti kuo daugiau dėmesio švietimui aplinkos tvarumo klausimais. Šios grupės skatins valstybių narių tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais.