Įtraukaus ir susieto aukštojo mokslo link

Siekiant aukštojo mokslo sistemų įtraukties ir artumo visuomenei reikia sudaryti tinkamas sąlygas sėkmingai mokytis studentams iš skirtingų visuomenės grupių. Tai ne vien finansinės paramos palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms suteikimo klausimas, nors ši parama kilusiems iš mažas pajamas gaunančių šeimų yra būtina.

Siekiant užtikrinti, kad Europos aukštojo mokslo institucijų studentai ir absolventai atspindėtų Europos gyventojų įvairovę, reikėtų stengtis pagerinti galimybes pradėti studijas ir jas baigti neturintiems palankių sąlygų ir nepakankamai atstovaujamiems asmenims. Todėl nacionalinės valdžios institucijos ir aukštojo mokslo institucijos turėtų:

• laikytis holistinio požiūrio į priėmimo, mokymo ir vertinimo organizavimą;
• įgyvendinti studentų kuravimo priemones;
• teikti akademinę ir neakademinę paramą.

Perspektyvus būdas siekti šių tikslų yra strategijos, kuriomis palankių sąlygų neturintiems ir nepakankamai atstovaujamiems studentams padedama siekti aukštojo mokslo ir jį sėkmingai baigti. Taip pat būtina suteikti lanksčių studijų (ištęstinės formos studijų arba studijų internetu) galimybių ir plačiau pripažinti ankstesnį mokymąsi, kad aukštasis mokslas taptų prieinamesnis, ypač besimokantiems suaugusiesiems.

Kodėl įtrauktis ir susietumas yra svarbūs?

Aukštasis mokslas turi atlikti savo vaidmenį sprendžiant Europos socialines ir demografines problemas: reikia užtikrinti, kad aukštasis mokslas būtų įtraukus ir kad aukštojo mokslo institucijos būtų gerai susietos su savo bendruomenėmis.

Mažiausiai aukštajame moksle atstovaujamoms socialinėms grupėms dažniau trūksta pagrindinių įgūdžių (raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninių gebėjimų), savarankiško mokymosi patirties ir aiškaus supratimo, ką reiškia aukštasis mokslas. Be to, žymiai mažiau tikėtina, kad asmenys iš mažiau palankios socialinės ir ekonominės aplinkos ir migrantų šeimų pradės ir baigs aukštąjį mokslą. Taip pat tebėra paplitusi lyčių segregacija pagal studijų kryptis.

Ką ES jau nuveikė?

Europos Komisija stebi, kokių sunkumų patiria aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičiaus didinimo tikslo siekiančios ES šalys ir kokią pažangą jos daro siekdamos šio tikslo pagal Europos semestro sistemą. Aukštojo mokslo socialinio aspekto stiprinimas taip pat yra svarbus Bolonijos proceso ramstis, kaip dar kartą patvirtinta 2018 m. Paryžiaus komunikate.

Atnaujintoje ES aukštojo mokslo darbotvarkėje Komisija įsipareigojo:

• tikslingai nukreipti „Erasmus+“ paramą, kad aukštojo mokslo institucijoms būtų padedama rengti ir įgyvendinti integruotas institucijos įtraukties, lyčių lygybės ir studijų sėkmės užtikrinimo nuo priėmimo studijuoti iki studijų baigimo strategijas, be kita ko, bendradarbiaujant su mokyklomis ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjais;
• skatinti rengti ir išbandyti lanksčias ir modulines studijų programas, siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą pagal konkrečius „Erasmus+“ strateginės partnerystės prioritetus;
• remti aukštojo mokslo institucijas, ketinančias suteikti Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditų studentams už savanorišką ir bendruomeninę veiklą; tai bus daroma remiantis esamais gerais pavyzdžiais;
• remti pabėgėlių turimų kvalifikacijų pripažinimą, kad jiems būtų lengviau siekti aukštojo mokslo.

Siekdama surinkti faktinės informacijos apie aukštojo mokslo socialinį aspektą, Komisija bendrai finansavo projektą „Eurostudent“. Jį vykdant dokumentuojamos socialinės ir ekonominės studentų gyvenimo sąlygos Europoje. Pagal projektą „Eurostudent“ 27-se dalyvaujančiose Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse vykdomos reguliarios apklausos ir įsivertinimai, kuriuose dalyvauja per 320 000 studentų. 

Komisijos tyrime nagrinėtas priėmimo sistemų poveikis aukštojo mokslo rezultatams, visų pirma tai, kaip mokyklos, aukštojo mokslo institucijos ir patys studentai renkasi studijų programas. Atsižvelgiant į šalių vidurinių mokyklų moksleivių nukreipimo ir aukštojo mokslo institucijų autonomijos politiką ir strategijas priėmimo sistemos buvo suskirstytos į atrankinio, atvirojo arba mišraus priėmimo kategorijas. 

Atlikus nuodugnius tyrimus aštuoniose šalyse, parengta dešimt politikos rekomendacijų, skirtų padėti mokykloms ir aukštojo mokslo institucijoms pasirinkti potencialius studentus ir padėti studentams pasirinkti aukštojo mokslo institucijas bei studijų programas. Pusė šių rekomendacijų gali būti priimta daugumoje šalių, o pagal kitas galima imtis bandomųjų iniciatyvų, atliekant papildomus tyrimus.

„ET 2020“ darbo grupė dėl aukštojo mokslo 2019 m. balandžio mėn. surengė tarpusavio mokymąsi, per kurį padaryta išvada, kad, nors socialinė įtrauktis yra svarbi ES valstybių narių darbotvarkės dalis, yra labai mažai nacionalinių strategijų ir visapusiškų metodų, kuriais būtų prisiimti ilgalaikiai politiniai įsipareigojimai dėl socialinės įtraukties aukštojo mokslo srityje. Aukštojo mokslo įtraukties politika turėtų būti platesnės tarpsektorinės politikos sistemos dalis. Siekiant pagerinti įtrauktį, labai svarbu vystyti, stiprinti ir plėsti aukštojo mokslo institucijų ryšius su mokyklomis. 

Faktiniais duomenimis grindžiamai politikai, kuria siekiama skatinti įtrauktį aukštojo mokslo srityje, reikalingos investicijos į palankių sąlygų neturinčių ir tikslinių grupių nustatymą, pažangos siekiant tikslų matavimą, numatyto ir nenumatyto įtraukties politikos poveikio stebėseną ir pagrindinių veiksnių sudėtingumo analizę. Taip pat reikia daugiau investuoti į aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymą, siekiant pagerinti ir pritaikyti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupei priskiriamų studentų mokymosi ir mokymo veiklą.

Kaip padėti studentams pasirinkti aukštojo mokslo institucijas ir studijų programas?

• gerinti su aukštuoju mokslu susijusią informaciją, patarimus ir gaires. Komisija remia U-Multirank – į naudotojus orientuotą priemonę universitetams palyginti;
• gerinti studentų pasirinkimo galimybes. Komisija, įgyvendindama programą „Erasmus +“, remia universitetų bendradarbiavimą siekiant išplėsti jų teikiamų studijų galimybes.

Kaip padėti aukštojo mokslo institucijoms pasirinkti studentus?

• parengti visapusiškesnius aukštojo mokslo įtraukties politikos metodus su ilgalaikiais įsipareigojimais ir veiksmų planą su politikos prioritetais ir uždaviniais;
• susieti priėmimo politiką su studentų ir darbo rinkos paklausa. Tarybos rekomendacijoje dėl absolventų karjeros stebėjimo valstybės narės raginamos sukurti absolventų karjeros stebėjimo sistemą, kurioje būtų teikiami duomenys apie jų aukštojo mokslo sistemų aktualumą;
• finansavimo sistemomis skatinti aukštojo mokslo institucijų socialinės įtraukties įsipareigojimus. Per „ET 2020“ darbo grupės dėl veiklos rezultatais grindžiamo finansavimo surengtą tarpusavio mokymąsi gauta naudingų įžvalgų apie tai, kaip į strateginių tikslų nustatymą įtraukti aukštojo mokslo institucijas;
• naudoti pagal Bolonijos procesą sukurtas priemones, kad būtų lengviau pereiti į aukštojo mokslo sistemą;
• aukštojo mokslo institucijų akademiniams ir administraciniams darbuotojams turėtų būti teikiama parama mokymosi ir mokymo kokybei gerinti. Pagal programą „Erasmus +“ remiamame Europos bendradarbiavimo mokymo srityje forumo (EFFECT) projekte ieškoma būdų, kaip geriau remti mokymąsi ir mokymą aukštojo mokslo institucijose.