Siekti veiksmingo ir efektyvaus aukštojo mokslo
Norint užtikrinti aukštojo mokslo veiksmingumą ir efektyvumą reikia, kad valdžios institucijos sukurtų tinkamą sistemą, kurią taikant gali veikti aukštojo mokslo institucijos. Šiai veiklai, be kitų veiksnių, svarbus tinkamas finansavimas ir veiksminga kokybės užtikrinimo politika.
ES strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas (ET 2020)“ pabrėžiama, kad:
- aukštojo mokslo sistemoms reikia skirti pakankamai lėšų, o aukštajam mokslui skirtos viešosios išlaidos turėtų būti apsaugotos, nes tai augimą skatinančios investicijos;
- Norint išspręsti aukštojo mokslo problemas, reikia lankstesnių valdymo ir finansavimo sistemų, kuriose didesnė švietimo institucijų autonomija būtų derinama su atskaitomybe suinteresuotiesiems subjektams.
Atnaujintoje ES aukštojo mokslo darbotvarkėje taip pat pabrėžiamas poreikis skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir efektyviai juos naudoti, be to, taikyti paskatų ir atlygio sistemas.
Be to, Europos aukštojo mokslo sistemos reforma ir modernizavimas priklauso nuo dėstytojų ir mokslinių tyrimų darbuotojų pastangų ir kompetencijos. Nepaisant to, darbuotojų skaičius dažniausiai nedidėja taip sparčiai, kaip studentų skaičius.
Norint Europoje rengti, pritraukti ir išlaikyti būtinai reikalingus kvalifikuotus aukštųjų mokyklų darbuotojus, reikia užtikrinti geresnes darbo sąlygas, kokybiškesnį pirminį rengimą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą, geresnį laimėjimų mokymo ar mokslinių tyrimų srityje pripažinimą ir atlygį už juos.
Kodėl svarbus veiksmingas ir efektyvus aukštasis mokslas?
Užtikrinus aukštojo mokslo kokybę, didėja pasitikėjimas juo. Visos aukštojo mokslo institucijos turėtų turėti griežtas vidaus kokybės užtikrinimo sistemas, vertinamas išorės patikras vykdančių kokybės užtikrinimo agentūrų.
Tokias problemas spręsti reikia lanksčiau. Savarankiškoms institucijoms lengviau specializuotis, jos geriau skatina mokymo ir mokslinių tyrimų rezultatus ir užtikrina aukštojo mokslo sistemų kokybę. Tačiau dėl teisinių, finansinių ir administracinių apribojimų švietimo institucijoms dažnai sunku pačioms formuoti strategijas, kurti struktūras ir išsiskirti iš konkurentų.
Be to, ES valstybių narių nacionalinės vyriausybės tebėra atsakingos už savo aukštojo mokslo sistemas ir jų finansavimą.
Kaip ES skatina aukštojo mokslo veiksmingumą ir efektyvumą?
Remdama mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą politikos srityje, Komisija padeda ES valstybėms narėms plėtoti veiksmingo aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo modelius. Komisija taip pat bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) dėl finansavimo, paskatų ir atlygio struktūrų aukštojo mokslo sistemoms peržiūros.
Be to, Europos Komisija skatina tarpusavio mokymąsi iš ES valstybių narių gerosios patirties valdymo ir finansavimo srityje pavyzdžių naudojantis tarpusavio konsultavimo priemone ir tarpusavio mokymosi veikla.
2014–2020 m. 17 ES valstybių narių į aukštąjį mokslą investavo Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšų. Iš Europos socialinio fondo (ESF) asmenų švietimui, programų reformavimui ir švietimo pritaikymui prie darbo rinkos poreikių iš viso išleista 5,2 mlrd. eurų.
Papildomai 1,5 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) išleista gaivinant ir stiprinant naują švietimo infrastruktūrą.
Aukštojo mokslo institucijos taip pat gali gauti ir paskolomis grindžiamą paramą, kurią valdo Europos investicijų banko (EIB) grupė. Institucijos gali prašyti suteikti paskolą pajėgumams atnaujinti per Europos strateginių investicijų fondą (EFSI) ir dalyvauti novatoriškose finansavimo programose, pvz., tarptautinėse studentams skirtose programose, pagal kurias suteikiama „Erasmus +“ paskola magistrantūros studijoms.
Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartuose ir gairėse (ESG) nustatyta bendra kokybės užtikrinimo sistema, kuria užtikrinama Europos, nacionalinio ir institucijų lygmens atskaitomybė. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registras (EQAR) taip pat padeda plėtoti kokybės užtikrinimą Europos lygmeniu.
Komisija skelbia aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo Europos lygmeniu pažangos ataskaitas.